Uzutekis_750_420

Apie palaiminimus

Dovanotas pasaulis yra mūsų pirmasis palaiminimas.

Kiekvienoje širdyje šviečia jaukus žiburėlis. Mes ne visada pastebime, bet jis ten spingso.

Tai jis apšviečia protus, kad pamatytume grožį, žadina troškimą siekti daugiau ir skatina širdį mylėti gyvenimą. Be jo dienos būtų tuščios ir nuobodžios, ir jokie horizontai nežadintų mūsų ilgesio”.

“Ateiname į pasaulį kaip svečiai ir iš karto paveldime atminties, dvasios ir svajonių vaisius, sunokintus seniai, dar prieš mums pasirodant, dabar jie mus supa, maitina ir stiprina”.

“Dievas yra visur esantis, o gyvenimas – svarbiausias sakramentas, tai yra matomas nematomos malonės ženklas. Mūsų patirtys yra langai į dieviškumą. Kai esame ištikimi kvietimui gyventi visavertį gyvenimą, esame ištikimi Dievui”.

“Palaiminimai – tai vadinimas eiti pirmyn”.

“Tegu”-tai laiminimo žodis. “Žodis “tegu” yra versmė, per kurią Šventoji Dvasia kviečiama ateiti į dabartį ir ją paveikti. Šventoji Dvasia yra subtili esatis ir slapta energija, slypinti kiekviename palaiminime“.

“Tegu mums niekada nepritrūksta palaiminimo. Ir nepamirškime turį galios laiminti, gydyti ir pastiprinti vienas kitą“.

 

Šios mintys paimtos iš John O’Donohue knygos “Palaiminimų knyga”.

Mano sumanymas yra toks: palaiminimais iš šios knygos dalintis.

Tegu jie įpvepia džiaugsmui, apmąstymui, buvimui.