Sulaukus gimtadienio

Palaiminta mintis,

Vieną dieną išsvajojusi

Pasiųsti tave į žemę,

Kad savo gyvenimu nušviestum

Veidus ir balsus tų, kurie

Ragins tavo sielą augti.

Garbė tėvui ir motinai,

Kurie mylėjo tave dar negimusį

Ir drįso čia parsikviesti,

Nors nežinojo, kas būsi.

 

Palaiminti, kurių meilė padėjo

Tapti žmogum, kokiam skirta būti,

Palaiminti ir tie, kurių dovanos

Tebuvo vien širdgėla ir skausmas –

Jie išmokė sutramdyti mintis

Nusivylimo akimirkom.

 

Palaiminti, kurie tavęs, visų apleisto,

Ieškojo ir surado.

Palaimintos jų rankos, nes skubėjo

Tave supančioje pilkumoje

Atverti langą į žydrą tolį.

 

Palaimintos nepastebimos dovanos:

Akys-pasaulio šviesai, sveikata,

Mintys, nuklystančios nežinomybėn,

Prabėgusių dienų aruodas-atmintis,

Širdis, pajuntanti pasaulio pulsą,

Alsavimas, kurį maitina

Dangus, priartintas mums žemės.

 

Tad šią gimimo dieną išvyniok

Dovaną vienumos,-

Sutiksi joje savo sielą;

Įženk į palaimingą tylą,

Kad išgirstum savo širdį.

Tegul tave apglėbia

Skaidri ramybė, nes-

Stebuklas, kad esi.

 

John O’Donohue “Palaiminimų knyga”.