Savu Taku-Sielos giesme_750_420

Sielos giesmė

Šv. Kryžiaus Jonas “Tamsioji naktis”

Tamsiąją naktį,
degdama meilės ilgesiu,
o palaiminga lemtie,
nepastebėta išėjau,
visiems namuose sumigus.

Tamsoje ir saugi,
slaptomis kopėčiomis ir apsisiautusi.
O palaiminga lemtie!
Tamsoje ir slaptoje,
visiems namuose sumigus.

Palaimingąją naktį,
slapta, niekam nematant,
ir nieko pati nematydama,
be šviesos, be palydos,
išskyrus tą, kuri buvo širdyje.

Ji švietė man
skaisčiau nei vidurdienio saulė
ir vedė ten, kur manęs laukė mano Ištikimasis,
tenai, kur buvo vien jis.

O valdove, naktie!
Skaistesnė tu už aušrą!
O naktie, sujungusi Mylimą
su mylimąja,
atėjusią pas jį.

Prie degančios krūtinės,
tik jam skirtos,
jisai užmigo.
Atidaviau save.
Vėjas šiureno kedro spygliuos.

Pūstelėjo vėjas,
kai paliečiau jo plaukus,
jis lengva ranka
paglostė man kaklą.
Ir aš apsvaigau.

Užmiršau save,
galva prie Mylimojo nusviro.
Išnyko viskas
ir rūpesčių neliko,
juos palikau aš tarp lelijų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *