Senelio brangenybės 

Pasilipusi ant kėdės tvarkau seną spintą.

Mama triūsia kitame kambaryje.

Pačioje aukščiausioje lentynoje aptinku raižiniais puoštą medinę skrynutę.

Išsitraukiu.

Pabandau atidaryti.

Užrakinta.

„Įdomu. Kas čia galėtų būti?“

Raktelio nesimato.

Pasistiebiu ant kėdės.

Ranka siekiu sudėtus daiktus.

Kas gi ten?.. Seni laikraščiai, knygos, žurnalas „Pranciškonų pasaulis“, 1929 m. Visa apdulkėję, tarytum užmigę amžinybės miegu.

Traukiu knygas vieną po kitos.. Juk tai mano vaikystės pasakos..

Pamenu, kaip senelis mums su sese jas sekdavo, kai buvome mažos.

Senelio jau nebėra..

Dėlioju knygas ir vienoje iš jų aptinku raktelį.

Išsitraukiu.

Bandau rakinti paslaptingąją skrynutę.

Atvožiu dangtį.

Medis suvaitoja, sugirgžda.

Susigūžiu, lyg darydama ką negero..

Dėžutėje guli ryšulys laiškų – senelio išsaugotų.

Pageltę popieriaus lapai byloja apie ilgą jų amžių.

Pasikviečiu mamą.

Parodau radinį.

Mama  negali patikėti, kad senelis išsaugojo jos dar vaikystėje, jam gulint ligoninėje, rašytus laiškus…

Vaikiška rašysena, pageltę beveik permatomi lapai linijomis, mėlynas rašalas…

Abi skaitome.

Mamos laiskas_1962_1 (2)_autum
Mamos laiškas, 1962

1962-ųjų pavasaris. Kaimas. Vaiko akimis piešiami kasdieniai darbai, rūpesčiai, džiaugsmai, brolių sesių užduotys…  karvė apsiveršiavo, močiutė nešė į turgų kiaušinių parduoti ir t.t.

Mamos skruostais rieda ašaros…

Visa iškyla prieš akis tarsi būtų vykę vakar, rodos, čia pat.

Skaitom laiškus vieną po kito, visi tokie įdomūs.

1979 m. sausis. Mama rašo seneliams apie mane, kad esu jau pusės metų, kad žiema labai šalta, daug sniego, beveik nevažiuoja į lauką ir šiltai apkamšiusi migdo mane balkone. Rašo, kad valgau gerai ir daug miegu, kad vadina mane „Ramumėliu“…

Laikas eina į priekį, nestovi vietoje, vieni prisiminimai lieka atmintyje, kiti išsitrina, tačiau žodžiai ranka rašyti laiškuose išlieka ir yra saugomi, kaip didžiausia brangenybė sau ir ateinančioms kartoms…

 

 

Šio įvykio įkvėpta sukūriau laiškų rašymo rinkinį „Širdutė“ su akmenukais… tikriems romantikams.

O Jūs ar rašote laiškus?  Ar mėgstate gauti? O gal saugote senus? Pasidalinkite savo patirtimi.

Sigita_Savutaku_Sireles_laisku_rinkinys
Laiškų rašymo rinkinys “Širdutė”

 

 

 

2 thoughts on “Senelio brangenybės 

  1. Si pasakojima skaiciau kaip kokia malonia terapija ausims ir sielai..
    Laiskus issaugau, turiu ju labai daug, renku net vyro rasomas zinutes ant lapelio.
    Kolekcionuoju viska, kas susije su sirdies reikalais, su meile, su draugyste, su
    jausmais, artimaisiais. Laiskus rasyt labai megstu, bet jie gaunasi tokie ilgi ir toks jame minciu kratinys, kad tai daugiau juodrastis mano akimis, nei grazus pokalbis su tuo, kam rasau. Todel retai uzsiimu rasymu.

    1. Labai smagu, Katja, kad pasakojimas sukėlė Jums teigiamus jausmus.
      Džiugu, kad branginate tai, kas artima širdžiai ir sielai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *