Aukso vainikas

Vieną kartą numirė didelis menininkas. Gyvas būdamas jis nebuvo visiškai užmiršęs Dievo, bet negalima būtų pasakyti, kad jis apie Dievą būtų daug galvojęs. Tik savo širdį jis išsaugojo nesuteptą žemės purvais ir ne kartą ramiai, niekieno nė nepastebėtas, padarydavo vieną kitą gerą darbelį. Dabar, kai ta širdis, mirties paliesta, nustojo plakusi, išėjo Dievas jos teisti.

(more…)

Read More