orton apie meile_750_420

Apie meilę ir švelnumą

Trečiu autobusu važiuoju į Kauno klinikas.

Sėdžiu prie lango ir iš nuobodulio žvalgausi aplink.

Lydžiu akimis tolstančius nuosavų namų kvartalus, skubančius pėsčiuosius bei nuokalne lekiančius lengvuosius automobilius.

Autobusas sustoja.

Senelio padedama įlipa mergaitė -maždaug penkerių.

Iš paskos įlipa ir senelis.

Mažoji sustoja, įsikimba į turėklą prie pat durų ir nejuda – „nė krust“.

Senelis apeina ją.

Nusižiūri vietą prie lango ir atsisėda.

Kviečia ir mažąją. Bet ši užsispyrusi, stipriai sučiaupusi lūpas ne tik kad neina, bet net ir nekalba su seneliu.

Nunarinusi galvą, bando kūkčioti.

Senelis ramiai paaiškina, kad stipriai laikytųsi. Jei autobusas greitai stabdys,  mergaitė gali pargriūti ir užsigauti.

Mergaitės veidelyje įrašyti žodžiai „Aš jau didelė ir pati žinau“.

Senelis duoda jai laisvę, gerbia Mažosios pasirinkimą.

Autobusui sustojus kitoje stotelėje, Mažoji jau žvilgčioja į senelio pusę.

Dar kitoje – ji jau žengia žingsnį senelio link.

Senelis tarytum nepastebi.

Žvelgia pro langą.

Stikle atsispindi jo rami šypsena.

Autobusui darkart sustojus, mergaitė viena rankyte įsikimba į senelio kėdės atlošą, o kita – liečia jo petį.

Senelis džiugiai pasitinka tokį anūkėlės veiksmą  ir pasisodina ją ant kelių.

Dabar jau abu sėdi ir žiūri pro langą.

Pokalbis įsibėgėja.

Paaiškėja ir Mažosios pykčio priepuolio priežastis.

Pasirodo – senelis norėjo uždėti kapišoną, kad anūkei būtų šilčiau – juk žiemos metas.

Mažoji gi norėjo, kad visi matytų, koks gražus jos kepurytės bumbuliukas:)

 

Žvilgčiojant į žaviąją  porelę, susimąstau apie  kantrybę ir meilę, santykius, papuoštus kasdienio bendravimo perlais:)

Išlipu su palengvėjimu, kad senelio ir anūkės „nekalbadienis“ baigėsi.

Kartu džiaugiuosi, kad galėjau būti šios santykių „krizės“ stebėtoja.

..O tai juk taip svarbu kiekvienam.

Aišku tik viena, kad santykių  meno mokytis niekada nevėlu.

Ugdydami  kantrybę, įsiklausymą, švelnumą ir nuolankumą , mes  turtiname ne tik save, bet ir šalia esančius;  mokomės įsiklausyti, išgirsti, atliepti, kalbėtis.