Atsiverimas kriksto dovanai_savutaku_750_420

Atsivėrimas Krikšto dovanai

Važiuojant autobusu namo, konferecijos metu išgirstos mintys, rikiavosi į eilę, lyg norėdamos būti išdėliotos į atskiras lentynėles.

Jų norams nebuvo lemta išsipildyti.

Lentynėlėse mintys apdulkėtų ir užsimirštų, tad nusprendžiau jas užsirašyti tiesiog tokias, kokios atėjo.

Šiandien darkart žiūrėjau dokumentinį filmą  “Avinėlio vartai” – apie krikšto sakramento esmė. Filmo sumanytojas brolis Gediminas Numgaudis OFM, režisierius – Audrius Stonys.

Tai vyko Atsinaujinimo dienos renginyje.

Konferencijų temos “Krikštas pašvenčia mus Dievui” (lektorius brolis kun. Gediminas Numgaudis OFM) ir “Intymumas su Dievu” (lekt. Rūta Šalaševičienė, iš bendruomenės Gyvieji Akmenys), kažką viduje išjudino, nardino gilyn ir nepaleido. Beveik taip pat intensyviai atmintyje šmėžavo keli Sielos koliažo kortų fragmentai, tarytum atspindintys analizuojamas temas.

Dabar man palengvėjo, ramybė širdį užliejo…

_krikstas_savutaku
Sielos koliažo korta „Krikštas“

Bangos. Smėlis. Tykus šešėlis.

Sparnai. Kova. Nauja pradžia.

Nuolankumas –  Dievo meilės rūbas.

Rimtis. Susikaupimas. Tyla.

Liejasi padėka ir malonė.

Ilga kelionė.

Dykuma – minčių vienuma.

Tėvo glėbys, gyvojo vandens krioklys ten laukia.

Atleidimo galia- pyktį nugali taika.

Pakilimas aukščiau debesų

Turint ir neturint sparnų.

Aštriu snapu kertant priešą savyje.

 

Nuoga tikrovė – kūnas Šventosios Dvasios šventovė.

Subtiliai ir tyliai:

Akys atsimerkia – širdis nebeverkia.

Atodūsis prasiveržia. Apnuogina sielą –

Ach, kaip miela.

Būti Nuotaka-

Viešpaties palytėta.

Malda pradėta.

Besąlyginis priėmimas – man atradimas tai…

 

Krikšto metu atgimti Dievo vaiku – juk tai nuostabu!

Ar taip manai  ir Tu?