Tylos akordai_koplycia_750_420

Tylos akordai

Po Atsinaujinimo dienų “Atverkite duris Kristui”, kuriose žmonės dalijosi liudijimais, mokymais, giedodami šlovino Dievą, adoravo naktį, ir mane aplankė įkvėpimas dalintis. Šventosios Dvasios vedama ir drąsinama dalinuosi tuo, ką patyriau, priėmusi tylos dovanas rekolekcijose “Mylėti ir atleisti”. Praėjo dveji metai,  bet visa prieš akis lyg būtų vakar. Mintys užrašytos dienoraštyje ir atsiminimai juk nesensta.

Kelionės su Dievu pradžia

2013-05-25 (šeštadienis)

Esu visko pertekusi. Ar tiek žmogui reikia? Štai sėdžiu mažam kambarėlyje. Čia tik stalas, bufetukas, 5 kėdės ir lova. Net veidrodžio nėra. Ir pilna mano daiktų. Kaipgi be jų? Nesvarbu, kad bus net neiškrauti. Svarbu juk turėti. Pirmas žingsnis iš komforto zonos.

2013-05-26 (sekmadienis)

Kokia prabanga ši tyla… Štai girdžiu čiulbėjimą, lietvamzdžiu lašai kapsi. Vėjas žaidžia medžių lapuose ir ošia. Va žolę pjauna su elektrine žoliapjove. Gadina visą tylą…

2013-05-27 (pirmadienis)

O žalia žalia… O žydi ir kvepia alyvos – baltos ir alyvinės. O kaip garsiai viskas girdisi tyloje: valgymas, durų darymas, rakinimas, vaikščiojimas.

Vėsu šiandien. Dar tik rytas. Buvau prie dvaro pastato. Apėjau. Pradėjo lyti. Grįžau.

2013-05-28 (antradienis)

Žiūriu į seserį Rozaną, klausau, kaip ji kalba su meile ir šypsena veide. Ir visai nesvarbu, kad lietuvių kalba su klaidomis. Visi ją supranta, klauso, gaudo kiekvieną žodį. Įsivaizduoju save kitam pasaulio kraštely.. Matau, girdžiu, jaučiu, kad bendravimas širdimi svarbiausia. Žodžiai -tik trikdo tylą.

2013-05-29 (trečiadienis)

Buvau iš tų, kurie nuolat save tobulina, lanko įvairius kursus, seminarus, mokymus, bandydami užkimšti vidinę tuštumą. Nesijaučiau vertinga, skriaudžiau save-mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais.  Vis laukiau ir tikėjausi, kad kiti žmonės man pasakys, ką su savimi tokia turėčiau daryti?

2013-05-30 (ketvirtadienis)

Širdimi pajaučiau, kad Dievas mane myli, kad esu jam vertinga ir svarbi tokia, kokia esu šiandien. Čia sužinojau, kad esu Dievo vaikas, šviesos vaikas, Tėvo karalaitė. Čia supratau, kad yra tik du keliai (su Jėzumi ar be jo) ir laisvas pasirinkimas, kuriuo eiti. Noriu eiti teisingu keliu – į gyvenimą.

2013-05-31 (penktadienis)

Visa tai, ką sukuria mano rankos, dabar galiu skirti Jam-Dievui, nes iš Jo ir per Jį tai ateina. Atsirado nauja prasmė viskam, kas anksčiau slėgė. Dėkoju Dievui ir visiems, kurie buvo šalia, už šiuos patyrimus.

Kiti pirmieji kartai Krikštėnuose (pastebėjimai, nusistebėjimai)

  • čia nepažįstami žmonės gatvėje sveikinasi – argi tai ne mažų miestukų žavesys?
  • čia sužinojau, kad Dievas yra gerasis Ganytojas ir Jis nori, kad būčiau laiminga.
  • čia supratau, kad per išpažintį man atleidžia Dievas, ne kunigas. Anksčiau bijojau kunigų.
  • čia sužinojau, kad Šventąjį Raštą galima skaityti ir paprastiems žmonėms, ne tik kunigams per šv. Mišias.
  • čia niekas nesmerkė už tai, kokia buvau, norėjo tik matyti, kas esu šiandien. Nebuvo jokios prievartos, patarimų, priekaištų, tik laisva valia.
  • čia po 20 metų vėl valgiau manų košę ir saldžią sriubą. Kaip gardu – buvau tai pamiršusi.
  • čia ramino valgis tyloje, kai vyriausiasis šeimos narys dalina maistą – visiems po lygiai; kai valgoma tyloje; kai kantriai palaukiama, kol pavalgo net lėčiausiasis; kai neskubinama; kai pasimeldžiama; kai palaiminamas maistas – žodžiu ar giesme.
  • čia valgiau saldžiausią gyvenimo duoną su Jėzumi, kunigais, sesutėm ir bendraminčiais.
  • o kiek apkabinimų ir padrąsinimų čia gavau iš savo palydėtojos.

Dieve, prašau, išmokyk matyti žmones Kristaus akimis: su meile, gailestingumu, atjauta – taip, kaip mus čia matė.

Dievo vaikas – princesė ir karalaitė:)

2013-05-31